papėdys

papėdỹs sm. (3^b),• papė́dis (1) 1. BŽ384 žr. papėdė 1: ^ Jau Gerybienė visus Navickienės papė́džius išnarakavoja (apkalba) Užv. Ans, iš papė́džių ištraukęs, pasakytų, lyg tik sužinotų Krš. 2. padas (apavo): Visų tavo batų papėdžiaĩ kiauri Srv. 3. žr. papėdė 3: Ant sniego kiškio papė́džiai Krš. 4. žr. papėdė 4: Papėdis kalno I. 5. Jms žr. papėdė 5: Padėk gerą papėdį, kad pėdžia žemėn neinlįstų Vrn. Stiprus papėdis I. Ant [statulos] papėdžių įbrėžtas lietuviškas parašas runomis A1884,27. Akmeninio stulpo papėdỹs BŽ605. Stulpų papėdis I. | prk.: Pirmiejai apaštolai, kaipo pirmiejai papėdžiai įtikėjimo, ... įvedė visokius būdus maldų laikymo IM1851,33. 6. žr. papėdė 6: Tvirčiausis papėdis sveikatos yra valgis IM1878,18. Papėdis laimos I. 7. žr. papėdė 8: Pastatyk tvirtai papėdį, bo mendelis nestovės Krkn. 8. pastato rąstų vainikas (?): Su tokiu pat nutaisymu krauna šieną ant antro, trečio, ketvirtojo ir paskutiniojo, iki stogo, papėdžio IM1849,29.